Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. rugpjūčio 10 d.

Psichologė, Šaukštas Proto

Ką daryti, kai nereikia daryti nieko? Labai daug metų tai laikiau tik Pūkuotuko išmintimi. Kažkiek laiko mane tai gąsdino, nes aš buvau tai, ką aš dariau. Nedarysiu nieko - nebus ir manęs. Na, atrodė tai atrodė. Nors ir dabar į klausimą "kas tu?", labai knieti atsakyti kokios nors veiklos pavadinimu. Iš įpročio. Nes tai aišku ne tik man, bet ir kitiems. Buvimas Barbe Devyndarbe pradėjo mane mokyti, kad aš galiu veikti ir tą, ir kitką, ir dar ką nors, bet aš juk nepradingau, aš mokiausi, keičiausi, bet viskas vėrėsi, klijavosi sluoksniais ant kažko, kas buvau aš. Atsirado kažkas, kas galėjo būti be jokios veiklos. Tada atsirado erdvės mokymuisi būti tuštumoje, ramybėje, nebėgti nuo jos, nepanikuoti, neieškoti, kuo būtinai tuoj pat užsiimti.